Interviu su Vittoria Rocca: apie šeimos misiją, meilę Apulijos žemei bei istorijas, slypinčias „Rocca“ vynuose
-
2022-08-17
„Angelo Rocca e Figli“, kas reiškia „Angelo Rocca ir vaikai“ – taip vadinasi Rocca šeimos vyno ūkių įmonė, kurią Italijoje puoselėja ir valdo jau penktoji Rocca karta. O viskas prasidėjo dar devynioliktame amžiuje, kai Francesco Rocca ėmėsi vyno statinėse gabenimo verslo. Praėjo daugiau nei šimtmetis, tačiau ir šiandien Rocca šeima dega aistra Italijos žemei bei istorinėms, autentiškoms vynuogių rūšims.
Apie legendinę šeimą, tradicijas, meilę vynui kalbiname penktos šeimos kartos atstovę ir mūsų bičiulę Vittoria Rocca.Vittoria, papasakokite, kokia jūsų rolė Rocca šeimos vyno versle?
Šiuo metu dirbu su „Rocca“ vynų eksportu bei pardavimais Horeca segmentui (viešbučiams, restoranams, kavinėms ir pan.). O mano istorija gan netipiška. Baigusi mokyklą, svajojau tapti teisėja, todėl įstojau studijuoti teisę viename Milano universitete. Buvau tikra moksliukė, tačiau įpusėjus studijoms, širdyje pajutau, kad teisė nebus mano tikrasis gyvenimo kelias. Todėl dar universiteto metais su broliu Emanuele ėmėme krimsti ir someljė mokslus. Šiuo savo sprendimu labai pradžiuginome savo šeimą. Esame dėkingi, kad tėvai niekada nevertė mūsų būti šeimos verslo dalimi. Meilė ir aistra vynui atėjo natūraliai, organiškai, savu laiku.
Pabaigus teisės studijas, nusprendžiau toliau mokytis ir išvykau į Prancūziją, į Bordo miestą. Ten paskyriau dvejus metus MBA studijoms (verslo administravimo studijos vadovams). Tuo pačiu dirbau vyninėje Saint Emilion miestelyje, taip pat paragavau ir vyno pirklės (negociant) darbo.
Bordo – tai tikras vyno pasaulis viename mieste. Čia aš sutikau labai daug vyno entuziastų ir profesionalų, su kuriais ryšius palaikome iki šiol. O kai kurie iš jų dabar yra „Rocca“ vyninių klientai (šypsosi).
Grįžusi iš Bordo, dar nebuvau tikra, ar prisijungsiu prie šeimos verslo. Tačiau dabar drąsiai galiu sakyti, jog esu laiminga, kad tuo metu brolis mane paskatino įsilieti į šeimos verslą. Mes labai daug išmokome ir toliau mokomės iš savo tėčio bei dėdės, kurie visą gyvenimą praleido puoselėdami vynininkystę.
Šeimos versle visi turi atrasti savo vietą. Mūsų yra daug – tėvai, dėdė, aš, mano brolis, pusbrolis Ernesto, pusseserė Eleonora. Ankščiau, nebuvo tiek dėmesio skiriama rinkodarai, prekės ženklo vystymui ar komunikacijai, dabar viskas kitaip. Su mano karta pasaulis labai pasikeitė. Mano tėtis ir dėdė suprato, jog rinkodara yra svarbi, tačiau dar prieš kelis dešimtmečius nebuvo skaitmeninės erdvės. Todėl dabar mes investuojame į originalų ir autentišką turinį. Stengiamės reprezentuoti Italijos regionus, kuriuose auga mūsų vynuogės, parodyti, kaip dera maistas ir vynas, perteikti vietos tradicijas.Jūs gyvenate ir dirbate šiaurės Italijoje, netoli Milano, kuo jums taip svarbus pietinis Apulijos regionas?
Dar kai nežinojau, jog savo gyvenimą susiesiu su vynininkyste, nuo pat vaikystės Apulija buvo itin svarbi vieta mūsų šeimai. Tai dar vieni mūsų namai. Senelis perdavė mums labai didelę meilę šiam regionui ir Apulijos žemei. Nors ir jis gimė bei gyveno Šiaurės Italijoje, bet pusę metų visada praleisdavo Italijos pietuose.
Mūsų šeimos istorija Apulijos regione perėjo savotiškus tris etapus – nuo vyno statinėse pirkimo ir pardavimo, vynuogių supirkimo verslo iki nuosavos žemės puoselėjimo. O viskas prasidėjo dar 1880 m., kai mano senelio prosenelis Francesco Rocca ėmė gabenti vyną statinėse iš Pietų į Šiaurės Italiją ir juo prekiauti. Vėliau Ardo miestelyje, esančiame centrinėje Salento dalyje, šeima pasistatė vynuogių surinkimo centrą, kuriame supirkdavo vynuoges iš vietinių augintojų. Trečiasis šeimai svarbus etapas Apulijoje prasidėjo tada, kai senelis Ernesto nusipirko 100 hektarų žemės Leverano miestelyje. Šiandien galiu teigti, jog senelis Ernesto buvo tikras vizionierius. Prieš daugelį metų Apulijos vynai nebuvo tokie populiarūs, tačiau senelis labai tikėjo jų potencialu ir daug investavo į istorinių vietinių vynuogių veislių, tokių kaip Primitivo, Negroamaro, Nero di Troia, Susumaniello puoselėjimą. Šiuo metu Europoje ir pasaulyje yra tikras Primitivo vynuogės klestėjimo laikas.
Nors senelis Ernesto gimė Šiaurės Italijoje, jo širdis visada buvo pietuose. Senelis mirė prieš tris metus Apulijoje. Būtent jis man perdavė aistrą Apulijai ir jos žemei. Tikiu, kad parduodamas vynas – tai šalies ir regiono reprezentacija. Tad, parduodami vyną iš Apulijos, mes turime tinkamai ir taikliai perteikti jos tradicijas, kultūrą, gastronomiją. Kai ragaujame tam tikro regiono ar stiliaus vyną, automatiškai norime derinti prie jo tinkantį maistą, ieškome gastronominio įkvėpimo iš vyno kilmės žemės. Todėl natūralu, jog pastaruoju metu itin populiarėja vynai iš regionų, kur auginamos vietinės istorinės vynuogių veislės. Apulija – nuostabi vieta autentiškos gastronomijos mylėtojams, čia labai daug vyndarių, gaminančių vyną tik iš vietinių vynuogių veislių, šviežio ir itin kokybiško alyvuogių aliejaus, gausus šviežių jūros produktų pasirinkimas.Jūs taip gražiai pasakojate apie šeimą, senelį, Apuliją, pasidalinkite, kokie vaikystės prisiminimai jums labiausiai įstrigo atmintyje?
Mano pirmi vaikystės prisiminimai yra apie rožinį vyną. Mane labai žavėjo jo rožinė spalva, bet vaikystėje jo paragavus, jis man pasirodė siaubingai rūgštus (juokiasi). Tačiau dabar, kai esu suaugusi ir išmanau apie vyną, suprantu, jog būtent ta rūgštis ir yra labai svarbus elementas pietinių regionų vynams. Kadangi vasaros Apulijoje labai karštos, jei vynuogės neturės rūgšties, neturėsime ir vyno potencialo. Tad, šiandien, jei pajaučiu rūgštį, nuo kurios būdama vaikas raukiausi, aš laiminga.
O emocingiausi prisiminimai susiję su mano seneliu. Jis buvo žmogus iš šiaurės, kuris laibai mylėjo pietų žemę. Jam mirus su juo atsisveikinti atėjo bene pusė Apulijos žmonių! Mane pribloškė toks žmonių kiekis ir meilė seneliui. Žmonės jį labai mylėjo už jo atsidavimą Apulijos žemei.Natūralu, kad daugelis jūsų vaikystės istorijų yra susijusios su vynu. O kokia šių dienų „stipri“ gastronominė patirtis jums nugulusi atmintyje?
Tai būtų apie Luigi! Mūsų vyno ūkyje „Dezzani“, kuris randasi Italijos šiaurėje, Pjemonės regione dirba vyndarys Luigi. Mes jį vadiname tikru Pjemontės gastronomijos guru. Jis žino labai daug apie maistą, vyną, apie vietines tradicijas, žemę. Daug smagių istorijų yra susiję būtent su Luigi. Luigi gali nesustodamas pasakoti apie vynuoges, vyno gamybą. Po vynų degustacijos jis įprastai svečiams pasiūlo paragauti savo gamintos grapos. O prie grapos iš senovinio sūrių rūsio atneša... 70 m. senumo sūrio! Taip, 70 metų sūrio! Patikėkite, ne visi būna drąsūs jo paragauti. Dalis svečių būna apstulbę nuo stipraus sūrio kvapo ir tiesiog pabėga (juokiasi). Šis sūris - tai jo ir jo senelio tradicija. Prieš penkis metus ir aš jo paragavau. Kokia patirtis? Man užteko vieno karto (juokiasi).
Palietėme maisto temą, nes maistas ir vynas yra neatsiejami. Kokie maisto ir vyno deriniai yra jūsų favoritai?
Negroamaro vynuogių raudonojo vyno derinys su mėsa, kepta ant ugnies. Negroamaro yra labai gerai subalansuotas vynas, todėl jis nuostabiai tinka prie sočios, ant grilio keptos mėsos. Šis vynas puikiai dera ir prie picos su kumpiu.
Kitas nuostabus derinys, tai – „Rocca Zinfandel Blush Puglia“ rožinis vynas bei Apulijos regiono šviežios jūros gėrybės, pvz. krevetės. Šis vynas pasižymi gaivia rūgštimi ir švelniais taninais, todėl taip tinka su šviežiais jūriniais produktais.
Ir trečiasis mano mėgiamas derinys, tai Gorgonzola sūris duete su sodriuoju raudonuoju „Rocca Primitivo di Manduria“ vynu. Šio vyno skonio turtingumas derinyje su Gorgonzolos sūrio sūrumu ir aštrumu – tai tikra skonio meditacija!Vittoria, mums itin smalsu, kaip jūs vertinate lietuvių skonį vynams?
Prieš penkis metus, kai buvau Lietuvoje man atrodė, kad lietuviams egzistuoja tik Primitivo vynuogė (juokiasi). Dabar sakyčiau, kad jūsų skonį galima įvardinti kaip 3P, t.y. Primitivo, Pinot Grigio ir Prosecco. Mano stebėjimu ir vertinimu, Šiaurinė Europa mieliau renkasi vynus, kuriuose yra aukštesnis procentas likutinio cukraus.
Visada iš vyndarių įdomu išgirsti, kas svarbu, ko imtis, kad neprapulti tokioje gausioje vyno pasiūloje?
Empatija – tai, mano nuomone, itin svarbus elementas versle. Labai svarbu išgirsti, suprasti ir pajausti, kas įdomu žmogui. Visi bando pasiūlyti gerą kainą ir aukštą kokybę. Tai būtinybė. Mes savo vynais perduodame žinias, istorijas bei meilę vietinėms ir itin autentiškoms vynuogių veislėms, pvz. Nebbiolo vynuogė Šiaurės Italijoje, Negroamaro ar Nero di Troia iš Pietų Italijos ir pan. Pasakodami apie šių veislių autentiškumą, mes pasakojame apie Italiją. Kiekviename vyno butelyje slypi istorija.
Žinoma, pateikimas, dizainas, patrauklios pakuotės, etiketės – taip pat itin svarbu. Mes turime gebėti patraukti dėmesį autentiškais simboliais, ženklais, unikaliomis istorijomis.Vittoria, kas jums yra Rocca vyno verslas?
Pirmiausia, man tai didelė aistra, po to - misija ir pareiga. Misija skleisti žinią apie Rocca šeimos vynus, skirtingus Italijos vyno regionus, jų specifiką. Mano senelis visą gyvenimą siekė ir norėjo atskleisti Apulijos regiono potencialą, vietines ir autentiškas vynuogių veisles. Toks yra ir mano tikslas.
"Rocca" vynų asortimentą galite rasti čia
"Dezzani" vynų asortimentą galite rasti čia
Nuotraukose: ketvirta ir penkta Rocca šeimos kartos, "Dezzani" vyno ūkis, senelis Ernesto Rocca, Rocca šeimos vynuogynai ir vila Apulijoje, Vittoria Rocca