Interviu su legendinio Burgundijos vyndario „Albert Bichot“ eksporto vadovu
-
2021-11-25
Praėjusią savaitę pas mus viešėjo „Albert Bichot“ eksporto vadovas Maxime Mikhailitchenko, todėl pasinaudojome proga pakalbinti jį ne tik apie garsųjį „Hospices de Beaune” vyno aukcioną Burgundijoje, tačiau ir apie jo aistrą vynams, pažintį su Lietuva bei, žinoma, apie "Albert Bichot" vyno ūkį.
Maxime, tai ne pirmas jūsų kartas Lietuvoje?
Ne, tai jau penktas kartas, kai aš lankausi jūsų šalyje. Ir trečias, kai atvažiuoju su tikslu aplankyti „Albert Bichot“ partnerį Lietuvoje „Amka“. Gėrimų tiekėja „Amka“ – puikus mūsų bičiulis su itin profesionalia ir organizuota komanda. Nors jūsų šalis maža ir rinka maža, bet jei dirbi su tinkamais žmonėmis - tai yra svarbiausia.
O su Lietuva susipažinau prieš 10-12 metų, kai dirbau Prancūzijoje, Šampanės regione ir tuo metu susitikau su Jolanta Smičiene.Kuo jums patinka mūsų šalis?
Esu lankęsis Lietuvoje įvairiais metų laikais: ir pavasarį, ir rudenį. Lietuva man visuomet atrodo labai žalia savo gamta ir unikali dizaino prasme. Vilnius labai estetiškas, turite daug puikaus dizaino viešbučių ir restoranų.
Mums, žmonėms iš Prancūzijos, Lietuva bei kitos šiaurės šalys – iškart asocijuojasi su gamta. Atvykus jaučiasi, kokia ji jums svarbi, kaip ji natūraliai integruota į jūsų gyvenimą. Atrodo, kad žmonės čia gyvena gamtoje, o ne bando gamtą dirbtinai „apgyvendinti“ mieste.
Lietuva – maža, kompaktiška bei jauna. Taip, jauna. Vaikštant Vilniaus gatvėmis, lankantis parduotuvėse, kavinėse, viešbučiuose, aš sutikau labai daug jaunų žmonių. Tai taip pozityvu! Susidaro įspūdis, kad jauniems žmonėms patinka Lietuvoje ir jie lieka čia gyventi bei dirbti. Keliauju aš daug, lankau labai daug skirtingų šalių, tad turiu, ką palyginti.
Spėju, kad jūsų šalyje svarbi vyno kultūra. Seku informaciją apie rinką, turite labai rimtų ir įvertintų someljė. Tik labai tikiuosi, kad šalyje galiojantis alkoholio reklamos draudimo įstatymas vieną dieną taps liberalesniu.Grįžkime į Burgundiją, į „Albert Bichot“. Kuo jums asmeniškai ir emociškai patinka šis vyndarys?
Šeima. Man labai svarbu dirbti šeimos versle. Šiandien, kai pasaulis yra labai industrializuotas bei globalus, dirbti istorinės šeimos versle – ypatingas jausmas. Pavyzdžiui, aš niekada nemačiau tiek daug žmonių dirbančių vienoje vietoje ištisus dešimtmečius. Kai tik pradėjau savo karjerą „Albert Bichot“, galvojau – tai bus puiki patirtis ateinančius kelerius metus, o štai – aš čia jau septinti metai. Kasmet vis nauji iššūkiai, kasmet savo darbotvarkėje atrandu naujas šalis. Viskas vyksta su šeimos palaikymu ir įsitraukimu. Pirmasis žmogus, kurį aš sutikau per pirmąjį darbo interviu buvo Alberic Bichot. Alberic – jau šeštos kartos šeimos atstovas.
„Albert Bichot“ šeima - tai ne tik Burgundijos vynų verslas, o itin gerbiama Burgundijos šeima. Apie pagarbą kalbu ne dėl to, kad ji žinoma, o dėl to, kad tai esminė šeimos vertybė. Pavyzdžiui, šeimos nariai kasdien spaudžia ranką darbuotojams. Žmonės žino, kad jie rūpi, jie tai jaučia. Todėl aš labai didžiuojuosi, kad dirbu „Albert Bichot“ ir mane visada apima labai geras jausmas, kai paduodu savo vizitinę kortelę su vyninės logotipu.Šiandien vyno pasiūla yra begalinė, klientui itin sunku nepasimesti tokioje pasiūloje. Sakykite, kuo „Albert Bichot” vynai yra kitokie, unikalūs?
Turime begalę naujų vyno gamintojų pasaulyje ir daug naujų vyno tendencijų, kaip kad: oranžiniai vynai, natūralūs vynai be sulfitų ir t.t. Labai dažnai šios tendencijos veikia ir kaip rinkodaros priemonė būti pastebėtam. Tačiau Burgundija yra labai prisirišusi prie savo istorinių šaknų. Kontrolė vynuogių auginimui, procesams ir vyno gamybai yra itin griežta. Palyginkime: bene didžiausias Burgundijos konkurentas Pinot Noir vynui šiandien yra Naujoji Zelandija. Naujoji Zelandija neturi griežto reglamentavimo vynuogių sodinukų kiekiams, tad vynuogių plantacijos gali atsirasti be apribojimų. Ko pasekoje per paskutinį dešimtmetį jų išauginama net keletą kartų daugiau. Tuo tarpu Burgundijoje - tai tiesiog neįmanoma. Mes turim apie 28 hektarus Pinot Noir ir viskas. Mes negalime išrauti vienos vynuogių rūšies ir pasodinti kitą. Apribojimai ir kontrolė apeliacijoje tai tiesiog draudžia. Todėl Burgundija niekada netaps masine rinka. Atsakant į jūsų klausimą, kuom mes unikalūs – mes turime vardą, turime aukščiausią kokybę, turime kelių šimtmečių patirtį, net tris kartus buvome apdovanoti kaip geriausias vyndarys „The International Wine Challenge“ konkurse. Turime gilias šeimos tradicijas. Mes niekada neisime į kainos karus, nes visada atrasite pigesnio vyno. Mūsų tikslas kitas – mažiau, bet aukščiausios kokybės, kad ir kas nutiktų.
Koks „Albert Bichot“ vynas jūsų mėgstamiausias?
Hmmm... sunkus klausimas. Bene įdomiausia patirtis buvo ragauti “Albert Bichot Clos de la Roche Grand Cru 2015”. Man patinka išlaikyti raudoni vynai. Patinka dėl savo brandaus, įdomaus skonio. Įkiši nosį į taurę ir paskęsti aromatuose.
Taip pat nesu abejingas burgundiškam Pinot Noir iš mūsų ūkio „Chateau Gris“. Tai absoliučiai unikali vieta su akmenuota dirva, ypatingu terroir. Kaip tik vakar turėjome degustaciją su puikiu 2017 m. Pinot Noir vynu ir tai buvo nuostabi patirtis. Visada turiu šio vyno savo vyno rūsyje.Vynas ir maistas – nuolatinė derinių paieška ir menas. Papasakokite, kaip maistą ir vyną derinate jūs.
Aš dažnai mėgaujuosi vynu tiesiog be maisto. Dievinu Grand Cru kategorijos vynus, kuriais tiesiog būtina mėgautis vienais. Tam reikia tik tinkamos taurės, nes joje vynas atsiskleidžia visai kitaip. Namie naudoju „Riedel“ taures.
Turiu prisipažinti, aš nesu užkietėjęs virtuvės šefas.Burgundijoje istoriškai vyrauja kaimiška, soti virtuvė. Žmonės anksti keliasi, anksti gulasi, daug dirba ir sočiai valgo. Todėl vietinėje virtuvėje gausu sviesto, grietinėlės, naudojama gan daug kiaušinių ir pan. Prancūzai valgo visus subproduktus. Pasak jų: „Tout est bon dans le cochon”, kas reiškia: „Viskas kiaulėje yra skanu“. Tačiau tokia virtuvė man per daug kaimiška derinti su elegantiškuoju Pinot Noir. Man labai patinka sūris. O Burgundija gamina puikius sūrius. Labai mėgstu organizuoti vyno degustacijas kartu su draugais, kurių metu deriname vynus ir maistą. Tad, geram vynui būtina gera atmosfera, gera kompanija, dalinimasis patirtimi bei geras vynas jam tinkamoje taurėje.
Beje, Burgundijoje gausu „Michelin" žvaigždutėmis įvertintų restoranų. Labai verta juos apsilankyti dėl gastronominės patirties, nes namie tokios patirties nesusikursi.
Papasakokite apie „Hospices de Beune“ aukcioną – bene svarbiausią Burgundijos metų įvykį?
Tik grįžęs iš Lietuvos, iškart vyksiu į šį Burgundijoje vykstantį aukcioną. Savaitgalį (lapkričio 21 d.) vyks 161- asis „Hospices de Beune“ labdaros aukcionas. Tuoj papasakosiu, kaip tai susiję su vynais ir „Albert Bichot“.
„Hospices de Beune“ – tai ligoninė įkurta 15-ame amžiuje. Šiuo metu ligoninė jau iškelta už miesto ribų, o senąjame pastate yra įkurtas muziejus. Ši ligoninė yra vienintelė, kurios neremia valstybė, jos išlaikymas priklauso nuo pinigų, surenkamų „Hospices de Beune“ aukciono metu.
Dar penkioliktame amžiuje vyndariai tikėjo, kad jų siela nukeliaus į dangų, jei jie padės ligoninei. Todėl kasmet jie aukodavo vynuogynų dalį. Šiandien „Hospices de Beune“ turi apie 60 hektarų vynuogynų.
Iki pat šių dienų vykstančio aukciono tikslas – surinkti paramą ligoninei bei kelioms labdaros organizacijoms. Į aukcioną renkasi daug žymių žmonių – pripažintų aktorių, politikų, menininkų.
„Albert Bichot“ aukcione dalyvauja jau kelis šimtus metų. Aukciono esmė tokia – prieš aukcioną atvyksta klientai, kurie nori įsigyti išskirtinio „Hospices de Beune“ vyno arba renkasi partnerį, kaip „Albert Bichot“, kuris pirkėjams duoda savo įžvalgas ir rekomendacijas apie bręstantį vyną ir priima sprendimą – įsigyti ar ne. Vėliau aukcione įsigyti vynai 14-18 mėnesių bręsta statinėse „Albert Bichot“ vyno ūkiuose. Tada jie pilstomi į butelius ir ženklinami specialiomis „Hospices de Beune“ etiketėmis.
Šiais metais aukcioną organizuoja „Sotheby‘s“ . Ir jau eilę metų „Albert Bichot“ yra didžiausias „Hospices de Beune“ vynų pirkėjas, įsigyjantis nuo 15 iki 20 procentų visų aukcione parduodamo vyno.
Aukciono sandoriai yra įspūdingi. Pavyzdžiui, praėjusiais metais prezidentinė vyno statinė buvo parduota net už 720 tūks. eurų (šiais metais net už 800 tūks. eurų).Pabaigai, Maxime, pasidalinkite labiausiai įsiminusia istorija ar prisiminimu, kuriuos patyrėte dirbant „Albert Bichot“?
Įvykių ir nuotykių vyno ūkiuose turime kasmet (juokiasi).
Dabar man automatiškai iškilo prisiminimai iš degustacijų. Tas jausmas, kai tiesiog netenki žado. Kaip jau minėjau ankščiau, aš dievinu brandžius, išlaikytus, išskirtinius vynus. Kartą, kai viešėjau Vokietijoje, užėjau į parduotuvę, kurioje buvo prekiaujama mūsų vynais. Žiūriu į lentynas, į butelius ir aptinku „Albert Bichot“ vynus... iš aštuoniasdešimtųjų! Su tokiomis senomis etiketėmis, kurių pradžioje net nesusiejau su „Albert Bichot“, o atpažinau tik iš mažo logotipo elemento - stirnos (Biche – prancūziškai reiškia stirna). Pasiteirauju pardavėjo, po kiek šie vynai ir išgirstu neįtikėtiną atsakymą.... 50 eurų. Nedvejodamas nusipirkau tris butelius „Albert Bichot Chambertin Grand Cru 1981”, nes tai mano gimimo metų vynas! Grįžęs, pasikviečiau draugus iš vyno pasaulio ir surengiau aklą degustaciją. Daugelis spėjo, kad tai vynas pagamintas devyniasdešimtaisiais ar netgi du tūkstantaisiais. O tai buvo 1981 m. derlius! Neįtikėtinas vynas ir neįtikėtina patirtis.Kitas prisiminimas - iš 2018 metų rudens. Tą rudenį pats dalyvavau vynuogių derliaus nuėmime. Buvau atsakingas už surinktų uogų traiškymo procesą didžiosiose talpose, o tai yra sunkus fizinis darbas. Po kelių dienų nejaučiau rankų. Kaip niekada įsitikinau, būti vyndariu – ne svajonė, o juodas darbas su pūslėtomis rankomis, kuris turi būti atlygintas. Be abejo, kad vėliau pirkau ne vieną butelaitį šios partijos vyno, nes jame tiesiogine prasme - mano pralietas prakaitas (juokiasi).